Ne{0}}austiniai audiniai yra ne-audiniai, pagaminti tiesiogiai sujungiant arba supynus pluoštus mechaniniais, terminiais arba cheminiais metodais. Jų gamybos procesas pašalina verpimo ir audimo etapus, kurių reikia tradicinėje tekstilės gamyboje, todėl pavadinimas „neaustinis“. Nuo pramoninės gamybos pradžios XX a. viduryje, neaustiniai audiniai greitai tapo nepakeičiami medicinos, sveikatos, pramonės, žemės ūkio ir kasdienio gyvenimo sektoriuose dėl savo lengvų, gerai pralaidžių orui, pritaikomų ir aplinkai nekenksmingų savybių.
I. Gamybos procesas ir neaustinių audinių klasifikavimas
Neaustinių audinių gamybos pagrindas yra kryptingas arba atsitiktinis pluoštų išdėstymas, kuris vėliau fizinėmis arba cheminėmis priemonėmis sujungiamas į tinklelį. Atsižvelgiant į skirtingus gamybos procesus, ne{2}}austiniai audiniai daugiausia skirstomi į šias kategorijas:
1. Spunbond: polimeras išlydomas ir praleidžiamas per suktuką, kad susidarytų ištisinės gijos, kurios vėliau ištempiamos, klojamos ir termiškai sujungiamos. Šio proceso metu gaunami labai -stiprūs ir atsparūs nusidėvėjimui-neaustiniai audiniai, dažniausiai naudojami pakavimui, geotekstilei ir kaip medicininių apsauginių drabužių substratai.
2. Išlydytas pūtimas: polimero lydalas dideliu greičiu išstumiamas per mikronų antgalį, kad susidarytų itin smulkūs pluoštai, kurie termiškai surišdami suformuoja purią struktūrą. Išlydytas pluoštas gali pasiekti mikronų-lygio skersmenį ir pasiūlyti itin aukštą filtravimo efektyvumą, todėl jie yra pagrindinė žaliava veido kaukių (pvz., N95 filtrų) filtravimo medžiagai.
3. Pramušimas: mechaniniu būdu pradūrus spygliuotas adatas, juostos pluoštai susipainioja, todėl susidaro stora, didelės{1}}trinties medžiaga, tinkama automobilių interjerui, garsą izoliuojantiems veltiniams ir filtravimo medžiagai.
4. Susukimas: aukšto-slėgio vandens čiurkšlės naudojamos tinkleliui paveikti, susipynusios pluoštus, todėl paviršius yra minkštas, odai nekenksmingas. Šis produktas plačiai naudojamas drėgnoms servetėlėms, veido kaukių pagrindo audiniams ir aukštos kokybės higienos produktams.
Be to, tokie procesai kaip cheminis sujungimas (pvz., purškimas karšto lydalo klijais) ir sujungimas karštu oru (naudojant karštą orą žemos -lydymosi-taško pluoštams išlydyti ir sutvirtinti) dar labiau išplėtė neaustinių medžiagų funkcines galimybes.
II. Pagrindinės neaustinių audinių charakteristikos ir pritaikymas
Neaustinių audinių veikimą galima tiksliai valdyti pagal pluošto tipą (pvz., polipropileną (PP), poliesterį (PET), medvilnę), gramatūrą (ploto vieneto svorį) ir proceso parametrus, kad būtų patenkinti įvairūs poreikiai:
Medicina ir sveikata: vienkartiniai chirurginiai chalatai, kaukės, dezinfekcinės servetėlės ir higieninės servetėlės priklauso nuo antimikrobinių savybių (per sidabro jonų dangą), skysčių barjero savybes ir neaustinių medžiagų biologinį suderinamumą. Pavyzdžiui, išlydytos -spunbond kompozicinės neaustinės medžiagos (SMS), kurių trijų-sluoksnių struktūra, kurioje dera laidumas orui ir apsauga, tapo medicininės apsaugos standartu.
Pramonė ir aplinka: geotekstilė naudojama kelių sutvirtinimui ir hidroizoliacijai, filtrų medžiagos naudojamos oro valymui ir nuotekoms valyti, o aukštai -temperatūrai-atsparios neaustinės medžiagos (pvz., aramido pluoštas) naudojamos erdvėlaivių izoliacijai.
Namams ir kasdieniams poreikiams: sofos užpildai, užuolaidų pamušalai ir servetėlės pamažu pakeičia tradicines tekstilės medžiagas dėl jų lengvai -valomų-ir biologiškai skaidžių savybių. Veido rankšluosčiai, pagaminti iš neaustinių audinių, yra ypač populiarūs tarp vartotojų dėl jų „vienkartinio“ patogumo.
Žemės ūkis ir sodininkystė: suyrantys neaustiniai sodinukų maišeliai skatina augalų šaknų augimą ir apsaugo nuo dirvožemio užteršimo; šešėliniai tinklai padidina pasėlių derlių reguliuodami šviesą ir drėgmę.
III. Aplinkos nesutarimai ir tvari neaustinių audinių plėtra
Nors ne{0}}austiniai audiniai sumažina skalbimo vandens ir vienkartinių gaminių energijos sąnaudas, jų pagrindinės žaliavos (pvz., polipropilenas) yra gaunamos iš naftos chemijos produktų ir gali prisidėti prie atliekų taršos, jei jos netinkamai šalinamos. Siekdama išspręsti šią problemą, pramonė skatina dvi pagrindines tobulinimo sritis: pirma, bio- pluošto (pvz., polipieno rūgšties (PL)) ir kompostuojamų neaustinių audinių kūrimą; ir antra, sukurti perdirbimo sistemas, skirtas neaustinių audinių atliekoms perdirbti į plastikinius gaminius arba užpildymo medžiagas. Kai kurios įmonės jau išleido mišrius ne{6}}austinius audinius, kuriuose yra 30 % perdirbto pluošto, taip suderindamos efektyvumą ir ekologinę atsakomybę.
Nuo medicinos srities iki kasdienio vartojimo, nuo pramoninės gamybos iki ekologinės apsaugos – ne{0}}austiniai audiniai, pasižymintys lanksčiu funkciniu dizainu ir efektyviais gamybos procesais, ir toliau keičia šiuolaikinių medžiagų pritaikymo aplinką. Tikimasi, kad dėl žaliųjų technologijų proveržių ši „ne-tradicinė tekstilė“ atliks dar svarbesnį vaidmenį pasaulinėje tvaraus vystymosi darbotvarkėje.
